Javai Spelta

Pagrindinė ūkio auginama produkcija – javai Spelta. Juos ūkyje auginame nuo 2006 metų.

Spelta javai – tai javų rūšis Europoje auginama jau nuo Bronzos amžiaus (t. y. daugiau kaip 2500 metų). Ilgą laiką, ypač Pietų Europoje, Spelta javai buvo pagrindinis duonos šaltinis. XIX – XX amžiuje Spelta javus pakeitė išvestos naujos javų rūšys, kurios yra lengviau apdorojamos ir našesnės.
Be abejonės, per tūkstančius metų, europiečiai ypač gerai prisitaikę įsisavinti naudingas medžiagas iš šių javų. Todėl nenuostabu, kad Spelta vis dar populiari kaip sveikos mitybos produktas.
Palyginti su paprastais kviečiais, Spelta turi daugiau mineralinių medžiagų, mikroelementų, baltymingesni.

Speltoje gausu naudingų medžiagų:
100 gramų speltos sudaro: 50 g. angliavandenilio; 10 g. lastelienos; 17 g. proteino; 3 g. augalinių riebalų; 11g. vandens ir 9 g. kitų naudingų medžiagų ir vitaminų (vitaminai B1, B2, B3, B6, folio rūgštis, vitaminas E, geležis, nagnis, fosfaras, cinkas).

Tačiau Spelta kviečių grūdas padengtas žvynais. Žvynai sudaro vidutiniškai apie 30-40% derliaus. Tokie grūdai mažiau birūs, todėl reikalingos žinios ir speciali technika ne tik norint tinkamai pasėti, bet ir nukulti ar gerai išvalyti derlių.

 

Sėjomainai ir kitiems poreikiams, ūkyje auginama:

Žirniai, baltyminiai mišiniai, kvietrugiai, garstyčios.

Norint pasiekti geriausio rezultato, nuolatos tobulinama technika ir infrastruktūra.